Home ZGJODHËM PËR JU SI ERDHA NË ISLAM? (ngjarje e vërtetë)

SI ERDHA NË ISLAM? (ngjarje e vërtetë)

Si erdha nė Islam

Shpeshėherė kur njerėzit mė pyesin “Si erdhe nė Islam?”, unė marr frymė thellė dhe mundohem t’ua tregoj “versionin mė tė shkurtėr tė kėtij rrėfimi”. Unė nuk mendoj se Islami ėshtė diēka nė tė cilin erdha befas, edhe pse ashtu mė dukej atėherė. Mirėpo kjo ishte diēka nė tė cilin u udhėzova gradualisht nėpėr pėrvoja tė ndryshme. Duke e shkruar kėtė shkrim, unė shpresoj se ndokush e lexon, identifikohet me disa gjėra nė tė dhe ndoshta mund tė nxitet pėr tė mėsuar edhe mė tepėr pėr Islamin e vėrtetė.

U linda nė 1978 nė Australi. Isha e pagėzuar dhe e rritur si “Krishtere”. Si fėmijė mezi prisja tė marrė pjesė nė kishė dhe tė shkoj nė Shkollėn e sė Dielės. Edhe pse ende rikujtohem se mezi e prisja kėtė, nuk mė kujtohet diē mė tepėr pėr tė. Ndoshta kjo kishte tė bėjė me veshjen, me rrobet e mia mė tė mira, ndoshta ishte shkak takimi me fėmijėt tjerė, ndoshta tregimet, ose ndoshta ishte vetėm ajo qė mezi e prisja drekėn e njohur tė gjyshes tė sė Dieleve, kur kthehesha nė shtėpi. Familja ime nuk ishte aspak rigoroze pėr religjionin. Me sa e di unė, bibla nuk lexohej jashtė kishės, kurse lutja asnjėherė nuk thuhej para ngrėnies. Tė them thjesht religjioni nuk ishte ēėshtje e rėndėsishme nė jetėn tonė. Mė kujtohet se si ndonjėherė shkonim nė kishė me familjen. Me kalimin e kohės rikujtohem se si mėrzitesha kur anėtarėt tjerė tė familjes vendosnin tė mos vijnė, ashtu qė isha e detyruar qė nė dy vitet e fundit tė shkoja vet nė kishė.

Nė kohėn kur shkoja nė shkollėn fillore, “Edukimi fetar” ishte lėndė qė ligjėroheshte njė herė nė javė. Mėsonim pėr “virtytet e vėrteta Krishtere” dhe na dhuroheshin kopje tė Biblės. Edhe pse nuk e pranoja nė atė kohė kėtė, unė me padurim i prisja kėto orė. Nė to kishte diēka interesante pėr tu mėsuar, dhe unė besoja se ka njėfarė rėndėsie, edhe pse nuk e dija se cila ėshtė ajo.

Nė vitet e mia shkollore, unė ndjekja njė shkollė tė mesme pėr vajza. Aty nuk kishim aspak orė fetare, gjė qė mendoj se deri dikund mė mungonin pasiqė nė kohėn time tė lirė pata filluar ta lexoj Biblėn. Nė atė kohė atė e lexoja pėr “shkak tė interesit”. Besoja se Zoti ekziston, por jo nė formėn nė tė cilėn shpesh pėrshkruheshte nė kishė. Sa i pėrket trinitetit, shpresoja se ndoshta kjo ishte njė gjė tė cilėn do ta kuptoja me kalimin e kohės. Kishte shumė gjėra tė cilat mė ngatėrronin. Pėr kėtė shkak, mė duket se nė jetėn time kishte momente “religjioze” gjatė tė cilave e lexoja Biblėn dhe bėja ēmos tė veproj sipas asaj, mandej edhe kur ngatėrrohesha mendoja se e tėrė kjo ėshtė e tepėrt pėr mua qė ta kuptoj. E mbaj nė mend kur bisedoja me njė vajzė krishtere nė orėn e matematikės. Mandaj pandeh se kjo mė dha njė arsye qė ta pėlqej matematikėn. Unė e pyesja pėr gjėrat tė cilat nuk i kuptoja. Disa sqarime tė saj i kuptoja, e tjerat nuk mė dukeshin mjaft tė logjikshme pėr tė besuar 100% nė Krishterizėm.

Nuk mund tė them se kam qenė ndonjėherė e rehatshme duke jetuar me shumė aspekte tė kulturės australiane. Pėr shembull, nuk e kuptoja pirjen e alkoolit ose pasjen e shumėfishtė tė partnerėve meshkuj. Gjithmonė ndjeja se kam shumė presion dhe ndonjėherė qaja me mendimin “kur tė rritem”, pėr shkak tė kuptimit qė fjala “tė rritesh” kishte nė kėtė kulturė. Familja ime shpesh udhėtonte pėrtej detit nė vende tė huaja dhe vazhdimisht mendoja se me anė tė udhėtimit do tė mund tė jem nė gjendje tė gjej njė vend ku do tė udhėheqja njė jetė tė rehatshme e tė mos ndjehem nė presion sikur gjithmonė. Pasiqė kalova 3 javė nė Japoni, nė shkėmbim studentėsh mes vendeve, vendosa tė shkoj pėrsėri pėr njė shkėmbim mė afatgjatė. Nė vitin e fundit tė shkollės sė mesme u pranova tė ndjek njė shkollė tė mesme nė Japoni pėr vitin e ardhshėm.

Para se ta lė Australinė e tė kaloj vitin jashtė vendit, kaloja nėpėr njė “fazė religjioze” timen. Shpeshherė mundohesha qė t’i fshehė kėto faza nga prindėrit e mi. Nuk di pėr ē’farė arsye mendoja se do tė ishte qesharake pėr to fakti se e lexoja Biblėn. Njė natė para se tė fluturoj pėr nė Japoni, edhe pse valixhen e kisha tė pakuar, pėrsėri ndejta vonė derisa prindėrit e mi shkuan tė flejnė me qėllim qė ta merrja e ta pakoja edhe Biblėn. Nuk dėshiroja qė prindėrit e mi ta dinė se e merrja edhe atė.

Sipas cilitdo standard, viti im nė Japoni nuk pėrfundoi si pėrjetimi mė i kėndshėm nė jetėn time. U ballafaqova me problem pas problemi. Disa herė ishte me tė vėrtetė nė gjendje tė vėshtirė. Isha 17 vjeēare kur shkova atje dhe mendoj se mėsova mjaft mėsime tė vlefshme atė vit. Njėra prej tyre ishte se “gjėrat nuk janė gjithmonė ashtu sikur duken”. Nė njė kohė mendoja se kam humbur ēdo gjė: shokėt e mi shkollorė japonezė (shokėt ishin gjithmonė tė rėndėsishėm pėr mua, madje edhe nė Australi), familjen time japoneze, mandej pranova edhe njė thirrje telefonike ku u tha se do tė dėrgohesha nė Australi dy muaj mė herėt . Pata “humbur ēdo gjė”, duke e llogaritur kėtu edhe ėndrrėn tė cilėn e pata ushqyer vite me radhė. Natėn kur e pranova atė thirrje telefonike, e nxorra qė ta lexoj Biblėn time. Mendoja se do tė gjej prehje nė tė, dhe e dija se, pa marrė parasysh se ēka ndodhė, Zoti e din tė vėrtetėn pėr ēdo gjė qė ēdonjėri bėn dhe asnjė numėr i thashethemeve dhe rrenave nuk do ta ndėrronte kėtė. Gjithmonė kam besuar se gjėrat e rėnda nuk na janė dhėnė me qėllim “tė na ndalin”, por qė tė na ndihmojnė tė zhvillohemi. Me kėtė bindje, isha e vendosur tė rri nė Japoni tėrė vitin dhe tė mundohem qė disi t’i ndėrprejė kėto thashetheme qesharake. Elhamdulillah isha nė gjendje ta bėj kėtė.

Prej atij viti kuptova se jo vetėm qė secila kulturė ėshtė e ndryshme, por edhe tė gjitha kanė pika tė mira dhe pika tė kėqija. Kuptova se nuk ishte kulturė ajo qė kėrkoja… por diēka tjetėr.

Atje ndjekja shkollė budiste pėr vajza nė Japoni. Aty kishim tubime ēdo javė, ku luteshim, kėndonim kėngė dhe e dėgjonim drejtorin si na jep fjalime tė gjata. Nė fillim nuk isha e rehatshme me vizitimin e kėtyre tubimeve. Atje mė dhanė edhe njė kopje tė librit tė kėngėve sė bashku me rruzat tė cilat i vėndonin mbi duar kur luteshin. Qė nė fillim u mundova qė tė dal dhe tė mos i vizitoj kėto, por mandej vendosa se nuk duhet t’ja jap kuptimin e njėjtė gjėrave sikur ata. Kur unė lutesha, i lutesha Zotit tė cilit gjithmonė ju pata lutur, Njėrit dhe tė Vetmit Zot. Nuk mund tė them se me tė vėrtetė e kuptoj Budizmin. Sa herė qė mundohesha tė kuptoj diē mė tepėr, hasja nė qorrsokake. Njėherė pėr kėtė e pyeta njė japonez i cili ishe arsimtar i gjuhės angleze. Ai shpeshherė kishte qenė nė Amerikė dhe tha se nė Japoni ai ėshtė budist ndėrsa nė Amerikė, i krishterė. Kishte ca gjėra pėr Budizmin tė cilat i pashė interesante, por megjithatė nuk ishte diēka tė cilin mund ta llogaritja pėr religjion.

Nė mėnyra tė ndryshme unė zgjodha ēka mė pėlqen prej religjioneve dhe filozofive spirituale dhe formova atė qė e konsideroja tė jetė “Xheni religjioni” im. Nė shkollėn e mesme pėrmblodha citat pas citati dhe lexoja gjėra sikur “Profecia Yjore” dhe “Engjujt”. Kur u ktheva nė Australi, edhe mėtutje i pėrmbahesha besimit krishter nė ato gjėra tė cilat kishin kuptim pėr mua. Ndjeja se nė mėnyrė tė vazhdueshme e kėrkoja tė vėrtetėn.

Pasiqė u kėtheva prej Japonisė nė Australi u afrova me njė vajzė me tė cilėn pata mėsuar nė shkollė tė mesme. Ajo gjithmonė ishte njėra tė cilėn e konsideroja pėr shoqe tė mirė, por nuk ishte nė “grupin tim tė shokėve” me tė cilėt ulesha gjatė orėve tė mėsimit ose pėr drekė gjatė pauzave. Por prej se u pata kthyer as nuk u pata dėgjuar e as nuk u pata parė me disa prej njerėzve nė atė grupė. Kuptova se kjo vajzė dhe unė kemi shumė mė tepėr gjėra tė pėrbashkėta sesa qė pata menduar nė fillim. Ndoshta kjo ishte kėshtu pasiqė u pata ndryshuar shumė nė Japoni, ose ndoshta ishte pėr shkak se pata mėsuar qė tė jeshė “shoqėrisht i pranuar” dhe i popullarizuar nuk ishte e rėndėsishme sepse njerėzit tė cilėt i bėjnė kėto gjykime jo gjithmonė janė moralisht korrekt. Nė tė vėrtetė nuk kujdesesha mė se kush ishte apo kush nuk ishte shoku im, por kujdesesha qė tė jem e vėrtetė ndaj vetvetes dhe refuzoja tė ndėrrohem pėr t’ju pėrshtatur njerėzve tjerė. Me humbjen e ēdo gjėje qė mė parė e konsideroja pėr tė rėndėsishme, ndjeja se pata zbuluar kush nė tė vėrtetė jam unė.

Vajza me tė cilėn u pata shoqėruar dhe afruar tepėr, ishte muslimane, por pėr kėtė as qė mendoja shumė nė atė kohė. Njė natė u ulėm nė McDonald’s, duke e shfrytėzuar “kafenė e tyre gratis” dhe biseduam pėr religjionet nė pėrgjithėsi, kryesisht se nė ēfarė mėnyre besonim nė Zot. Ishte ajo e cila mė sė shumti parashtronte pyetje, pėr atė se si e mendoja “tė jetė” Zoti. Ndjeja kėnaqėsi nė bisedė dhe mendoja se disi ishin tė kuptimta fjalėt qė ia thoja asaj nga “Xheni religjioni” im. Kur u kthyem nė shtėpi, ajo nxorri 40 Hadithet Kudsij dhe i lexoi pėr vete. Ajo m’i lexoi ca mua, tė cilat jashtėzakonisht mė bėnė tė interesuar. E luta qė t’ja huazoj librat prej saj me qėllim qė tė ulem dhe t’i lexoj tė gjitha edhe unė, gjė tė cilėn e bėra. Duke i lexuar librat nė njė mėnyrė u futa nė njė gjendje frikėsuese. Pėr mua, shembujt e Islamit mundeshin tė gjinden nė lajmet e TV-sė dhe nė librat sikur “Princesha” dhe “Jo pa vajzėn time”. Sigurisht, mendoja, Hadithet janė vetėm njė pjesė e mirė e tij, por pjesa e keqe duhet po ashtu tė ishte aty.

Prej aty u ktheva prapa nė universitetin tim pėr fillimin e semestrit dhe nuk mundesha qė edhe mėtutje t’i marr librat prej shoqes sime, ashtu qė fillova tė kėrkoj nėpėr Internet. Tanimė veē isha “takuar” me disa muslimanė nė IRC, por po ashtu i konsideroja vetėm si shokė dhe mendoja se ata nuk do tė ma tregonin “tė vėrtetėn” pėr Islamin. Mendoja se do tė mi tregonin vetėm pjesėt e mira tė tij. Ata pata pyetur ca pyetje dhe masha’All-llah (ashtu ka dashur All-llahu) pėrgjigjet ishin mjaft ndihmuese. Ende kujtohem se si e pyeta njė musliman a beson nė engjuj. Engjujt ishin pjesė e “Xheni religjionit” tim dhe asesi nuk besoja se njė Musliman do tė pranon se beson nė ekzistencėn e engjujve!! Dituria ime e kufizuar dhe injorante pėr mashkullin musliman ishte se ai e rrehė gruan e tij, vret foshnje tė vajzave dhe ėshtė terrorist nė kohėn e lirė. Mendoja, ky njeri i tillė asesi nuk mund tė besonte nė engjuj… andaj me tė vėrtetė ishte shokante kur ai tha “Me siguri se besoj nė Engjuj”. Prej kėtij ēasti isha e interesuar tė di se nė ēka tjetėr besojnė muslimanėt.

Shpeshherė mendoj se fillimisht vazhdova tė lexoj pėr Islamin nė Internet me qėllim qė ta vėrtetoj si tė gabuar. Gjithmonė e kėrkoja atė “pjesė tė keqe”. Nuk mund qė ēdokush tė ketė ashtu mendim tė keq pėr Islamin nėse nuk kanė arsye pėr ta bėrė kėtė. Gjithmonė gjeja pjesė tė keqe apo jologjike tė secilit religjion pėr tė cilin pata lexuar… prandaj mendoja pse Islami tė jetė ndryshe? Kujtohem se si pata gjetur njė “chat site” Islamik (vend pėr tė biseduar nė internet) pėr herė tė parė dhe prisja tė shoh vajza tė shtypura tė cilat lexojnė vetėm atė qė e thonė meshkujt. Prisja tė mos kenė mendimin e tyre, prisja tė shoh “vajzė tipike muslimane” pėr tė cilėn gjithmonė kam ndjerė keqardhje. Me habi pashė se vajzat bisedonin me gėzim, me mendime tė cilat u lejoheshin t’i shprehnin. Ato vajza muslimane nė njė mėnyrė ishin mė tė lira sesa qė dija unė pėr to.

Mėsimi im pėr Islamin me anė tė Internetit vazhdoi duke biseduar me shumė njerėz dhe duke shtypur “homepage” pas “homepage”-it (faqe tė internetit). Sa mė shumė mėsoja aq mė tepėr frikohesha. Nuk i tregoja asnjėrit prej shokėve se isha duke lexuar pėr Islamin, madje as edhe shoqes sime mė tė mirė. Nė fillim ishte kėshtu pasiqė nuk doja qė tė mi tregojnė vetėm “pjesėt e mira”, ndėrsa mė vonė kur erdha nė pėrfundim se nuk do tė gjeja asnjėrėn prej pjesėve tė kėqia, nuk doja qė t’ua u rris shpresat se do t’i kthehem Islamit. Doja qė ky “vendim” tė jetė gjė qė e sjell unė vet, pa presion.

Ky “vendim” tė cilit i referohem nuk ishte aspak vendim. Shpeshherė mė pyesin: “Ēka tė shtyri tė vendosėsh tė bėhesh muslimane?”, por kur diēka e qartė dhe e logjikshme sikur Islami vendohet para jush, kėtu nuk ka zgjidhje. Kjo nuk ėshtė e tillė qė tė thuhet se e bėri mė tė lehtė vendimin pėr ta thėnė Shehadetin. Nė fillim kishte shumė gjėra tė cilat mė ndalonin. Sė pari mendoja se nuk di mjaft pėr Islamin… por atėherė edhe nuk ishte aq me rėndėsi, pasiqė e dija se asnjėherė nuk do tė gjeja diēka si tė palogjikshme apo tė “keqe”. Erdha nė pėrfundim se thėnia e Shehadetit nuk ėshtė pika e fundit, por e para, andaj InshaAll-llah gjatė jetės sime do tė vazhdoj tė mėsoj. Gjėja tjetėr e cila mė bėri tė ngurroj, ishte ta kėpus kuptimin e fjalės “Islam” prej tė gjitha gjėrave tė kėqia me tė cilat e pata lidhur. Vazhdimisht mendoja se asesi nuk do tė mundem tė jem muslimane!!

Nė fillim mė vinte rėndė qė mė vonė ta mėsoj se “Xheni religjioni” im dhe besimet si pėr shembull se Zoti ėshtė Njė, ishin nė tė vėrtetė Islami. Islami solli ēdo gjė nė vend. Tani ēdo gjė kishte kuptim. Pėr mua, gjetja e Islamit ishte si njė udhėtim i gjatė me autobus. Unė u pata ndalur dhe pata shikuar se ēka ka nė tė gjitha vendndaljet e autobusit pėrgjatė rrugės, duke marrė nga pak prej tė gjitha atyre, dhe pastaj vazhdova me udhėtimin tim. Kur e gjeta Islamin, e dija se kjo ishte vendndalja e fundit e udhėtimit tim tė gjatė

. Nė tetor tė 1997-ės, shoqja ime mė e mirė erdhi me mua qė unė ta them Shahadetin nė njė Qendėr Islamike nė Melburn (rruga Jeffcot). Nė atė kohė isha ende e frikėsuar, por pasiqė njėra prej motrave filloi t’i thotė kushtet e besimit, dhe unė duke vėnė nė mendje nga njė shenjė pranimi pranė ēdonjėrės, e dija se nuk ka mė se ēka tė bėhet pos qė ta them atė edhe me gojėn time. Ende qaj kur e mendoj momentin qė thash “Po…do ta bėj”. Mė nė fund e rrėnova murin mendor i cili mė ndalonte ta bėj kėtė. Duheshte kėtė ta pėrsėris nė arabisht pas motrės. Me fjalėn e parė tė saj unė qajta. Ėshtė njė ndjenjė tė cilėn nuk mund ta pėrshkruaj. Shoqja ime ishte e ulur pranė por pak mbas meje, andaj nuk e vėrejta por ajo veē mė ishte duke qarė. Ndjeva aq fuqi tė madhe rreth meje dhe nė fjalė, edhepse vetė isha aq e dobėt.

Ndonjėherė mė shkon mendja se familja ime janė kurreshtare se a ėshtė kjo vetėm njė fazė nėpėr tė cilėn kaloj…, sikur fazat tjera tė mia. Unė isha vegjetariane derisa nėna ime nuk mė tregoi se ēka pėr darkė atė natė – mish tė pjekur. Unė kam ende shumė pėr tė mėsuar, por njė gjė qė kisha dashur njerėzit ta kuptojnė ėshtė se unė e di se Elhamdulil-lah Islami ėshtė bekim pėr njerėzimin. Sa mė tepėr qė mėsoni, InshaAll-llah aq mė tepėr bukuri do tė shihni nė Islam.

Motra juaj nė Islam, Xheni